- kvarčinti
- kvarčìnti, -ìna, -ìno tr., kvar̃činti, -ina, -ino K, kvárčinti 1. įkyriai, primygtinai prašyti, klausinėti, kaulyti; kvaršinti, neduoti ramybės: Ką prašinėjimais klapatyti; kvarčìnti KI226. Ką dėl ko kvarčìnti KII42. Motyna nušnekėjo šei ir tei[p], ale ji prispyrus vis iš naujo kvarčina [p]BsV211. | refl.: Neduokis teip kvarčìntis KII95. 2. erzinti, dirginti: Siameziška bei kineziška muzikė pagauna vėl ausis kvarčinti, ir žmonės pradeda visi kaip padūkę šokti Kel1881,335. 3. kirkinti, kamuoti: Mergę kas apstojęs kad labai kybina, sako, kvárčina Škn. \ kvarčinti; iškvarčinti
Dictionary of the Lithuanian Language.